Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2022-11-29 Pelėdnagių žemdirbiai – ištikimi tradicijoms

Rudens pabaigoje, užbaigus lauko darbus, Pelėdnagių seniūnijos žemdirbiai susirenka į tradicinę žemdirbių šventę „Kai derlius aruoduos“ – pabendrauti, pasikalbėti apie darbinius džiaugsmus ir rūpesčius, pasilinksminti.

 

Duonos kepalai iš šiemetinio derliaus įteikti Šv. Jurgio bažnyčios klebonui – kun. Artūrui Stanevičiui (iš kairės), Pelėdnagių seniūnijos seniūnui Edvinui Pagirskui ir Šv. Juozapo bažnyčios klebonui – kun. dek. Norbertui Martinkui.

 

Praėjusio ketvirtadienio vakarą, po dviejų metų pertraukos Pelėdnagių seniūnijos žemdirbiai susirinko į Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriaus salę. Į šventę atvyko rajono savivaldybės vadovai bei Tarybos nariai, Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Edvinas Pagirskas, Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kunigas Artūras Stanevičius bei Šv. Juozapo bažnyčios klebonas kunigas dekanas Norbertas Martinkus, šventės rėmėjai bei gausu būrys šio krašto žemdirbių.

 

Įteiktos padėkos

 

„Stengiamės po rudens darbų suburti visus ūkininkus, kadangi mūsų seniūnijoje yra daug stambių ūkininkų – Pelėdnagių seniūnijos ūkininkai geriausi visame rajone.

Aš irgi šiandien svečias, nes visą šventę suorganizavo mūsų seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Talmantas su Pelėdnagių kultūros skyriumi“, – teigė Pelėdnagių seniūnas E. Pagirskas, pasveikinęs po dvejų metų pertraukos į šventę susirinkusius žemdirbius.

Metai, pasak seniūno, buvo sunkūs: „Noriu ačiū tarti ir padėkoti visiems ūkininkams už pagalbą seniūnijai. Nėra nė vieno ūkininko, kuris atsisakytų ar nepadėtų tvarkant bei prižiūrint seniūnijos kelius, valant sniegą, nes ūkininkai turi tam tinkamos technikos“. – dėkojo Pelėdnagių seniūnijos seniūnas ir įteikė padėkas už kelių priežiūrą ūkininkams Pauliui Bieliauskui, Bronislovui Mickevičiui ir Aušriui Macijauskui.

 

Šventėje dalyvavo rajono savivaldybės Tarybos narys Saulius Grinkevičius (iš dešinės) ir Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Edvinas Pagirskas.

 

Rajono vadovas Valentinas Tamulis taip pat įteikė padėkas Sabinai Žukauskienei už puikiai prižiūrimą pieno ūkį ir gražią kaimynystę, Ritai Borijinskienei už nenuilstamą darbą pieno ūkyje ir vaišes bendruomenės šventėse, Genei Gembickienei už nuoširdų darbą auginant grūdines kultūras ir cukrinius runkelius bei nuoširdžią bendrystę, Pauliui Pikšrai už plėtojamą pažangų augalininkystės ūkį ir Pelėdnagių seniūnijos gėlių priežiūrą ir Ovidijui Talmantui už plėtojamą pažangų augalininkystės ūkį ir pagalbą remontuojant Pelėdnagių seniūnijos techniką.

 

Duona – iš šių metų derliaus

 

Pelėdnagių seniūnijos seniūnui Edvinui Pagirskui ir šventėje dalyvavusiems Šv. Jurgio bažnyčios klebonui – kun. Artūrui Stanevičiui bei Šv. Juozapo bažnyčios klebonui – kun. dek. Norbertui Martinkui nuo Pelėdnagių seniūnijos žemdirbių įteikti šių metų išauginto javų derliaus duonos kepalai.

Kun. A. Stanevičius pašventino duoną ir palaimino stalą bei čia susirinkusius žemdirbius su jų svečiais ir rėmėjais.

Pasveikinti žemdirbių atvyko ir šventės rėmėjai – seniūnijoje esančių bendrovių „Ivabaltė“ ir „Vaderstad“ atstovai.

 

Pelėdnagiuose gyveno 33 metus

 

Rajono savivaldybės Tarybos narys ir „Daumantai LT“ generalinis direktorius Saulius Grinkevičius teigė, kad net 33 metus buvo šios seniūnijos gyventojas.

„Labai džiaugiuosi, kad esu čia, dalyvauju šventėje. Čia prabėgo visa mano jaunystė, pats smagiausias laikas. Pelėdnagiai man tarsi antrieji namai.

 

Ūkininkas Jonas Talmantas (iš kairės), Laura Talmantaitė, Paulius Pikšrys ir Ovidijus Talmantas.

 

Aš visą laiką su pavydu žiūriu į mūsų ūkininkus. Jie moka organizuoti šventes, kai baigiasi didžiausi darbai, jie moka ginti savo interesus, kai tenka spręsti sudėtingas žemės ūkio problemas.

Šie žmonės yra vieningi, ko negalima pasakyti apie mus, verslininkus. Mes tarsi ir turim finansinės galios ir galimybių, bet tokios vienybės nėra. Net tokių švenčių, kokias sugeba suorganizuoti seniūnijų ūkininkai, mes Kėdainiuose nepadarome. Jie šaunuoliai, kad taip daro.

Aš manau, kad tokie pabuvimai ir susitikimai tik sustiprina ūkininkų kolektyvą. O problemų žemės ūkyje visada buvo ir bus. Ūkininkams, kaip ir verslininkams, vis sukuriami nauji reikalavimai, naujos tvarkos, kurias reikia įsisavinti, suprasti. Tai tikrai sunkina kasdieninį gyvenimą“, – savo nuomone dalinosi S. Grinkevičius.

Paklaustas, ar verslui atsiliepia žemės ūkio problemos, S. Grinkevičius tikino, jog taip: „Mes esam stambūs rapsų aliejaus pirkėjai bei vartotojai. Jis naudojamas gamybai. Kai atitinkamai brangsta rapsų grūdai, brangsta aliejus – tada brangsta ir mūsų produkcija. Viskas šiame pasaulyje yra susiję. Tikėkimės, kad kiti metai bus geresni. Tikiu, kad žemdirbiams užteks energijos ir išminties, kad jie visada ras išeitį iš bet kokios susiklosčiusios situacijos. Linkiu, kad trąšų kainos grįžtų į dviejų metų senumo kainas, o derliaus kainos tegu būna tokios, kaip šiemet. Tada jie gyvens labai gerai.“

 

KKŪ sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio (iš kairės) padėka Jonui Talmantui.

 

Vaišino rūkytu šernu

 

Vienas pagrindinių šventės organizatorių ūkininkas Jonas Talmantas susirinkusius pavaišino rūkytu šernu. Tai, pasak J. Talmanto, medžiotojų būrelio „Aras“, kurie parėmė šventę, sumedžiotas šernas.

J. Talmantas teigė, kad šventėje atstovauja savo šeimai, čia dalyvauja dukra, du sūnūs ir jis su žmona.

„Mūsų su sūnumis ūkiai vidutiniai, dirbam po 300 ha žemės, nors visi mėgsta sakyti, kad Talmanto ūkis didžiulis. Kalbant apie derlių – metai vidutiniai, nėra stebuklų. Derliui įtakos turėjo klimato pokyčiai – pavasaris per šaltas, po to buvo kritulių gausa, paskui karštis. Azotinių trąšų kainos didžiulės – kai anksčiau už dvi tonas grūdų nupirkdavom 1 toną trąšų, tai dabar už 4 tonas kviečių galime nupirkti tik 1 toną trąšų. „Ekstrinių“ grūdų šiemet nėra, tik pirma - antra klasė, todėl pelnas mažesnis. Daugiausiai auginame rapsų, žirnių, pupų, žieminių kviečių ir salyklinių miežių. Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, reikės mažinti trąšų naudojimą, tuomet derliai nustos augti ir sugrįš į tuos metus, kokie buvo prieš 20 metų“, – savo įžvalgomis dalinosi Jonas Talmantas.

 

Pelėdnagių seniūnijoje – ne vienas stambus ūkis

 

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis pasakojo, kad jų šeimos ūkis įsikūręs Pelėdnagių seniūnijoje, Saviečių kaime.

„Ten yra trys ūkiai – brolio, tėvuko ir mano. Mūsų ūkis yra augalininkystės. Pagrindinius darbus pasidarau pats. Auginamos standartinės kultūros – kviečiai, miežiai, kukurūzai, šiais metais pabandėm auginti grikius, tačiau dėl to, ką padarė žemės ūkio ministerija, Lietuvoje negalima parduoti grikių, o 90 proc. jų buvo importuojami iš Rusijos. Dėl to ir pabandėme, ir kukurūzų plotus, matydami perspektyvą, padidinome.

Prie ūkio brolis įkūrė verslą, užsiima kelių priežiūra“, – savo šeimos ūkį pristatė D. Sabulis.

Jis taip pat akcentavo, kad Pelėdnagių seniūnijoje yra ne vienas stambus ūkis, pagarsėjusi Labūnavos žemės ūkio bendrovė, kurios pieno rodikliai vieni geriausių Kėdainių rajone ir beveik siekia Lietuvos vidurkį.

D. Sabulis apgailestavo, kad nors rajone yra daugiau nei 4 tūkst. ūkininkų, tačiau Kėdainių krašto ūkininkų sąjungai priklauso tik apie 300.

 

Pelėdnagių seniūnijos žemdirbiai buvo susirinkę į tradicinę šventę „Kai derlius aruoduos“.

 

Ragina išlikti vieningais

 

Paklaustas, kokie metai šiemet buvo žemdirbiams, D. Sabulis juos palygino su banglentininko pomėgiu nerti į didžiausias bangas nežinant, ką reiškia banglentė.

„Šie metai iš tiesų buvo labai banguoti – prasidėjęs karas Ukrainoje, besibaigianti COVID-19 pandemija, nenormalūs kainų svyravimai. Pieno ūkių tendencijos irgi neaiškios ir išparduodamos karvės. Bet ūkininkai labai stiprūs, kantrūs žmonės“, – teigė D. Sabulis.

Pirmininkas ūkininkams linkėjo išlikti kantriais ir vieningais: „Jei ateityje bus organizuojama kažkokia akcija ar mes paprašysime pagalbos – visai nesvarbu, priklausai ar ne sąjungai ar kitai asociacijai – žemdirby, nelik abejingas. O žiemą, kai darbai nespaudžia, galima nuvažiuoti ir į Vilnių, plakatą palaikyti, pasakyti savo nuomonę, svarbu nesėdėti kamputyje ir nelaukti, kas bus toliau“, – kalbėjo D. Sabulis.

 

Pardavime – 69 rūšių produktai

 

Negalėjai nepastebėti šventėje dalyvavusios Eglės Valuckaitės-Stašauskienės, ūkio „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ savininkės.

„Atsiradom Saviečiuose prieš 8 metus, labai džiaugiamės, kad mus šiame krašte šiltai priėmė. Stengsimės ir toliau neatsilikti nuo kitų ūkininkų, – teigė ūkininkė. – Derlius mūsų jau nuimtas, perdirbtas, sudėtas į lentynas ir jau prekyboje. Ruošiame kalėdines dovanas. Ant lentynos atsidūrė pomidorai alyvuogių aliejuje, slyvos alyvuogių aliejuje su česnaku, įvairūs pagardai, čatniai, balzaminiai actai, natūralūs actai, aromatiniai actai, druskos prieskoniai, lietuviškas karis – iš viso pardavime turime 69 rūšių produktų“.

Kaip juokauja jaunoji ūkininkė, jiedu su vyru teturi po dvi rankas, vaikai dar per maži padėti, daržoves stengiasi auginti be trąšų, be chemikalų. Dalis jų parduodama kaip daržovių krepšeliai.

„Mūsų ūkyje niekas nenueina veltui, bet virsta kažkuo“, – sako Eglė, nustebindama, kad nedideliame 50 arų plotelyje sutalpina gausybę daržovių rūšių, prieskoninių žolelių.

 

Šventėje dėkota rėmėjams: UAB „Vaderstad“, UAB „Ivabaltė“, „Daumantai LT“, UAB „Scandagra“, Labūnavos žemės ūkio bendrovės vadovams, ūkininkui Jonui Talmanatui, individualiai Dariaus Svirskio įmonei už finansinę paramą rengiant šventę. Kėdainių medžiotojų klubui „Aras“ bei vadovui Egidijui Petroškai už šventei padovanotą išrūkytą šerną.

Susirinkusius Pelėdnagių seniūnijos žemdirbius linksmino grupė „Žemaitukai“.

 

Kėdainių Mugės informacija