Sekmadienis. Kristaus Žengimo į Dangų šventė. Bažnyčiose tikintieji meldžiasi ir už savo tėvus. Šv. Jurgio bažnyčioje Šv. Mišias aukoja klebonas teol.lic.kun. Sigitas Bitkauskas, kuris skaito vardus, kuriuos palikę auką surašėme savo tėvų, senelių, krikštatėvių.

Bažnyčioje einame bažnytinę procesiją nešdami kryžių ir Prisikėlusio Kristaus figurėlę. Marijos legionierės adoruoja.

Užrašyti vardai Šv. Mišiose bus kartojami - visą oktavą už juos melsimės. Klebonas pakvietė visus bažnyčioje esančius tėvus palaiminimui.

Menu, kaskart išsakytą vis kitą monologą Tėvui: „Atleisk tėti, kad pridėjusi delną prie Tavo krūtinės nepajėgiau sulaikyti Tavo išeinančios širdies.“ Išeinantys mums nepalieka širdies, vien meilę. Tu išėjai, bet Rožančiaus malda nenutrūko. Tėti, vasara mūsų kieme… „Neatrakinu durų, nes troboje nėra judviejų su mama. Prisėdu po liepomis, kur jūs sėdėdavot atokvėpio minutę.“ Visada iškyla prisiminimai vaikystės ir paskutinis, kada nusilenkiau laiminančiai mus vaikus Tėvo rankai.“ Vasara šventė žydėjimą. Atnešiau į ligoninę tą dieną suskintų lauko gėlių puokštelę atveriu langą, kad saulė dar kartą jį pabučiuotų...kalbindama… „Tėti, rūgiagėlės žydi, taip vaiskiai jos žydi...“ Supratau, kad nebegirdi mano žodžių.

Laimingi, kurie dar gali apkabinti savo tėvus. Šiandieną šventoriaus pievelėje pražydo gėles.Tai laukų ir klonių gėlelės.

Genė Sereikienė