Bažnyčioje iki šiol veikė tremtinių į Lietuvą sugražinimo iš „Igarkos“ 30 – mečiui skirta paroda, kuri bažnyčioje buvo eksponuojama nuo š. m. liepos 29 dienos.

Parodą sudarė apie 100 nuotraukų, kurių autorius fotografas Valdemaras Preikšas. Gruodžio mėnesį klebonas Artūras Stanevičius aukojo Šv. Mišias už tremtinius. Šv. Mišiose dalyvavo tremtiniai bei jų artimieji, Kėdainių šaulių kuopos šauliai ir jų vadė Kristina Župerkienė, parapijos maldos grupės, svečiai. Parodos organizatoriai ir sumanytojai Kėdainių tremtinių skyriaus vadas Jonas Šleževičius ir Irena Stanislauskienė.

Po Šv. Mišių parodos uždarymo ceremonijoje bažnyčioje kalbėjo klebonas Artūras Stanevičius, Irena Stanislauskienė, Jonas Šleževičius, Šaulių vadė Kristina Župerkienė, tremties tema buvo skaitomos eilės. Jonas Šleževičius prisiminė, kad nedidelę parodėlę šioje bažnyčioje jau buvo surengęs per tremtinių į Lietuvą sugražinimo 25 – metį. Dabar gavęs daugiau nuotraukų iš fotografo Valdemaro jas nukopijavo originalus gražindamas nuotraukų autoriui. Nuotraukose unikalūs tremtinių palaikų sugrįžimo į Kėdainių karinį aerodromą dėžėse vaizdai: artimųjų skausmas, maldos ir ašaros, sutikimo rimtis, tautinės vėliavos apglėbę parvežtuosius.

Šia paroda labai domėjosi  kėdainiečiai, į bažnyčią užsukantys turistai, vietiniai ir kitų miestų maldininkai. Prie parodos žmonės diskutavo, dalijosi prisiminimais, kažkas nuotraukose atrado save arba savo pažįstamus.

Klebonas kalbėjo, kad ši paroda atspindi mūsų tautos istoriją yra labai vertinga ir gali būti eksponuojama kitose bažnyčiose ar erdvėse. Prie Tremtinių kryžiaus šventoriuje buvo padėtos atnašautos gėlės ir žvakelės, bažnyčios Didysis choras sugiedojo „Viešpaties angelo“ maldą ir keletą giesmių.

***

Kartūninė suknelė

Gėlėta lyg pieva.

Po ja blaškos širdis.

Ilgas kelias į nežinią,

Skuba jaunystę

Išvežt traukinys.

Pats pavasaris,

Pats gegužės žydėjimo

Šurmulys...

Tolsta žydinčios obelys

Savos lyg seserys...

Kilometrais jau atskirti

Mylintys ir mylimi...

Sūnus klaus:

- Kur mama?

Jam dar tik ketveri...

Nežinai ar begrįši,

Ar belauks tavęs kas,

Ar išliks atmintis...?

Svetimoje žemėje,

Po kedru bemiegė

Pirmoji tavo naktis.

Metų metais jauti šitą kelią,

Traukinio dundesį kasdieną

Atkartoja krūtinėj širdis.

Kartūninė suknelė išrašyta

Tėvynės pievų

Raštais margais.

Nublukins ją

Šiaurūs vėjai,

Nuplaus liūtis...

Kas tas gėles

Pakelėm išbarstytas

Surinks, suskaitys...

Ją pakeis

Pilkas drabužis kalinės.

Ilgas kelias į nežinią

Skuba jaunystę išvežt traukinys.

- Globoki, Marija, globoki!

Kartoja lūpos, šnabžda širdis.

Genė Sereikienė

Eilės straipsnio autorės

Nuotraukos Vytauto Karlos