„Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe.

 Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.“

(Apd 9.31)

Gegužės septintąją, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapija įsiliejo į nepertraukiamą Eucharistinio Jėzaus adoraciją kurią perėmėme iš Šėtos parapijos ir perdavėme Veliuonos bendruomenei.

Adoracija yra viena iš pamaldumo formų turtingame Bažnyčios lobyne. Ji pasireiškia kaip išorinis viešas pagarbinimas, kaip vidinis buvimas kartu, kaip maldos budėjimas, gali vykti ne tik fiziškai būnant prie adoruojamo objekto, bet ir mintimis, dvasiškai. Adoruojant kalbamos, giedamos įvairiausios maldos, skaitomi šventi tekstai arba medituojama. Pagrindinis adoracijos bruožas – būti kartu.

Parapijos maldos grupės pakeisdamos vienos kitas, džiaugsmingai leido laiką su Eucharistiniu Jėzumi. Pirmąsias adoracijos valandas organizavo parapijos Caritas, jas keitė Marijos legionas, toliau parapijos Sutvirtinimo Sakramentui besiruošiantis jaunimas ir  Motinos maldoje judėjimo mamos.

Kartą Arso klebonas Ž. Marie Vianney pastebėjo, kad vienas žmogus, paprastas valstietis, ilgam pasilikdavo bažnyčioje nieko nekalbėdamas. Kai jis to žmogaus pasiteiravo, ką šis veikiąs, žmogus atsakė: „Žiūriu į Jį, Jis žiūri į mane, ir mums gerai kartu“. Svarbu suvokti, kad tinka Viešpačiui visiškai pasitikint atiduoti visą save, būti savimi su visais ribotumais ir rūpesčiais, ne todėl, kad vien tik apie tai kalbėtume Dievui, bet kad visa tai būtų galima aukoti ir perkeisti.

Mąstyk manyje, Jėzau,
tada ir aš mąstysiu aiškiai ir šviesiai.
Kalbėk manyje, Jėzau,
tada ir aš kalbėsiu jautriai ir tiesiai.

Veik per mane, Jėzau,
ir kilnūs bus mano veiksmai,
šventi mano darbai,
ramybės kupinas poilsis.

Persmelk mane, Jėzau,
įsiskverbk į mano širdies gelmes,
kad visi manyje galėtų matyti,
kaip neapsakomai Tu mus myli.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Vikos Makaveckienės ir Genovaitės Matusevičienės