Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2021-02-17 Gavėnios pradžia

Vasario 17 dieną trečiadienį Gavėnią pradėjome pasninko, maldos ir atgailos Pelenų diena arba Pelene.

Šią dieną bažnyčiose šventinami pelenai, kurie gaunami sudeginus pernykščias verbas. Pelenai reiškia žmogaus nuodėmę,  gyvenimo laikinumą ir trapumą. Visai krikščionių bendruomenei pelenų barstymas ant galvų yra privalomas nuo X amžiaus. Gavėnios laike reikia atsisakyti mėsiškų valgių, persisotinimo, besaikių linksmybių. Šiuo laikotarpiu iki Velykų nebuvo puotaujama, nekeliamos vestuvės.

„Gavėnioje svarbu ne vien išmalda ir pasninkas, bet nuoširdi atgaila, malda, nusižeminimas ir atsivertimas į Dievą,“ - homilijoje kalbėjo klebonas Artūras Stanevičius.

Pelenų kryžiaus ženklu bėrimas ant galvų tariant žodžius: „Atsimink, dulke esi ir į dulkę pavirsi“ mums primena žmogaus pradžią ir pabaigą. Šventintų pelenų tikintieji galėjo parsinešti į namus ir pabarstyti jais galvas šeimos nariams.

Dievas norėtų, kad tas gėris, kuris gyvena kiekvieno žmogaus širdyje nebūtų paslėptas ar giliai užrakintas, bet išsiskleistų mumyse santarve, atleidimu, savitarpio pagalba nugalėdamas pavydą, kerštą, nesantaiką. Tada į džiaugsmo šventę - Kristaus Prisikėlimą ateitume, kaip vaikai kupini džiaugsmo, tyrumo ir nuoširdumo. 

Nors sniegas dengia žemę, o šaltis ją vis dar kausto, bet saulei sušvitus drąsuolis paukštis savo balsu jau skelbia pavasarį. Pelene prasidėjo ir pirmoji pavasario diena. Tikintieji paženklinti atgailos ženklu iš bažnyčios brido į namus akinančiai baltu sniegu, kuris kvietė gėrėtis jo išpuoštais medžiais ir skleidė šviesą aplinkui.

 

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės