Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2021-06-20 Pirmosios Komunijos šventė

2020 – 2021 metais Atgailos (Sutaikinimo) ir Eucharistijos sakramentams Šv. kankinio Jurgio bažnyčioje rengėsi 51 vaikas.

Kontaktiniai susitikimai vyko bažnyčios bibliotekėlėje po Šv. Mišių. Vos spėjome susipažinti su katechezės programėle, apsipratome bažnyčioje, kaip neužilgo prasidėjo karantinas. Teko nutraukti kontaktinį mokymą. Tada kurį laiką vaikai pagal pateiktas užduotis mokėsi savarankiškai. Vėliau perėjome prie nuotolinio mokymo. Galiausiai vėl sugrįžome prie kontaktinio mokymo į bažnyčią. Taip ir baigėme katechezės mokymo programą. Tai metai, kada buvo nelengva. Turėjome prisitaikyti prie darbo pandemijos sąlygomis.

Birželio 19 dieną (šeštadienį) vaikai priėmė Atgailos (Sutaikinimo) sakramentą. Į Eucharistijos iškilmę sekmadienį atėjo tėvai, krikštatėviai, šeimos nariai. Prieš Šv. Mišias klebonas Artūras Stanevičius pasitiko  vaikus susirikiavusius prie bažnyčios durų ir drauge su katechete nuvedė juos arčiau altoriaus. Vaikai susėdo saugiu atstumu vienas nuo kito į iš anksto jiems paruoštus suolus.

Vaikų tėvai prie altoriaus atnešė atnašas: Pirmosios Komunijos pažymėjimus bei duoną ir vyną. Šv. Rašto skaitinius skaitė šių eilučių autorė.

Šv. Mišiose meldėmės už vaikus priimančius Pirmąją Komuniją, jų tėvus bei krikštatėvius, tikybos mokytojas, katechetę ruošusią vaikus sakramentams.

Prieš priimant Eucharistiją klebonas pakvietė krikštatėvius, kad palaimintų savo krikšto vaikus. Jaudinanti ir širdinga akimirka buvo ne vien krikšto vaikų laiminimas. Klebonas kviečia ir tėvus, kad šie palaimintų savo vaikus. Vaikai atsiklaupia prieš tėvus. Tėvai rankos uždėjimu ant vaiko galvos juos palaimina. Tada vaikai pabučiuoja juos laiminančią ranką. Klebonas kreipiasi į tėvus prašydamas kuo tankiau laiminti savo vaikus.

Lukas man įteikė augalėlį pasodintą vazone. Paklausiau Luko: „Ko reikia, kad šis augalėlis augtų?“ Jis man atsakė: „Saulės ir vandens“.

Vaikai priėmė Pirmąją Šventąją Komuniją. Kristus atėjo į jų širdis. Kaip ir tam augalėliui vaikų sieloms reikia augti tikėjime, atrasti laiko Dievui – Pasaulio šviesai,  kad nuodėmė nebeužtemdytų tolimesnio jų tikėjimo kelio. Toliau bręsti tikėjime -  kasdieną sielą nušviesti malda, daryti atgailą, kuri kaip lietus nuplauna sielą ir atitolina mus nuo nuodėmės.

Liepos mėnesį vėl susibėgsime. Bažnyčioje visi drauge kalbėsime Rožyną. Prisiminimui šiai nepaprastai dienai vaikai sustojo prie altoriaus bendrai nuotraukai.

Dėkinga esu vaikų mamoms, kurios siūlė savo pagalbą puošiant bažnyčios altorių: buvusiai savo mokinei Kristinai Žvikaitei, m/d „Obelėlės“ mokytojai Laimai Lukoševičienei, bažnyčios darbuotojai Vitutei Gaižauskienei ir kt.

 

Šv. kankinio Jurgio bažnyčios katechetė Genė Sereikienė

Eilės straipsnio autorės

 

***

Baltas apdaras,

Rūtomis kaišyta

Pirmojo sakramento

Žvakė

Ir siela be dėmės.

Kaip angelas šiandien

Prie Kristaus artinies –

Prie didžiojo stebuklo,

Prie didžiosios

Paslapties.

Daug kartų ta akimirka,

Kaip ir vaikystė

Sugrįš iš praeities,

Kai Ostija

Prie lūpų glaudėsi,

Tokia dar nesuprantama

Tau buvo jos didi prasmė,

Gyvenime diena tokia

Juk būna,

Kai kelias nepažinto

Verias ateitin,

Kai Kristų pirmą kartą

Priimi širdin.

Vaikystės atminty

Tas pakylėjimas neblės,

Ta Ostija vis švies ir švies,

Ir baltas apdaras,

Ir siela be dėmės.

 

 

NuotraukosVytauto Karlos