Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2021-11-02 Vėlinės

 „Laimingi tarnai,

 kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius“. 

(Lk 12.37)

 

 

Paprotys melstis už mirusiuosius yra senas kaip pati Bažnyčia, tačiau pati liturginė šventė buvo įsteigta tik 998 m. lapkričio 2-ąją. Pirmasis tai padarė šventas prancūzų benediktinas vienuolis vardu Odilonas, penktasis Kliuni vienuolyno abatas.

Po kelių šimtmečių šią praktiką perėmė ir Roma – XIV amžiuje šventė tapo visuotine.

Šią dieną minime Kristaus prisikėlimą, visiems mums atvėrusį kelią į būsimąjį prisikėlimą.

Mirusiųjų minėjime Bažnyčia kviečia melstis už visus mirusiuosius, ne vien savo artimuosius ar mums brangius žmones. Derėtų labiausiai užtarti tuos, kurių niekas neprisimena.

 

 

Lapkričio antrąją Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos klebonas kalbėjo, kad Bažnyčia nuo pat atsiradimo pradžios meldžiasi už mirusiuosius. Šiandien puiki proga pasimelsti už išėjusius anksčiau mūsų. Maldoje prisimename draugus, giminaičius, mylimus žmones, taip pat ir tuos, kuriuos mums buvo sunku mylėti. Mes nežinome, kas yra teisus, kas eina tiesiai į dangų, o kas į skaistyklą ir kiek ilgai ten turi būti. Tačiau tikrai žinome, kad jie paliko pasaulį, ir kad teisiųjų sielos yra danguje. Bažnyčia yra įsitikinusi maldos už mirusius svarba. Nėra beprasmės maldos. Net jei žmogus už kurį meldžiamės jau visiškai Viešpaties ištyrintas, Dievas paima šią mūsų maldos intenciją ir išlieja palaimą kitiems: Bažnyčiai, netikintiesiems ar net mums patiems… Dievui rūpi, kad atvertume savo širdis ir melstumės už Jo Kūną – Bažnyčią. Tiek šioje žemėje, tiek danguje.

Dėkojame Tau Jėzau, už Tavo Meilę. Dėkojame, kad Tavo Krauju buvome išteisinti ir sutaikyti su Dievu Tėvu. Ypatingai meldžiame už esančius skaistykloje…

 

 

Gražia tradicija mūsų parapijoje tapo Marijos legiono narių rūpestis, kad šalia Bažnyčios esantys kunigų kapeliai prieš Šventąsias Mišias būtų papuošti degančiomis žvakelėmis.

 

 

Pagal Bažnyčios mokymą, nustatytomis sąlygomis galime pelnyti visuotinius atlaidus sau pačiam arba mirusiojo vėlei skaistykloje. Atlaidai yra laikinosios bausmės už tas nuodėmes, kurios jau yra atleistos per išpažintį, panaikinimas.

Šiais metais, panašiai kaip pernai, atsižvelgiant į tebesitęsiančią pandemiją, Vėlinių aštuondienio visuotinius atlaidus galima gauti ne tik iki lapkričio 8-osios, bet ir kitomis pasirinktomis dienomis iki lapkričio mėnesio pabaigos.

Mirusiems tikintiesiems skirtus visuotinius atlaidus galima gauti įprastinėmis sąlygomis – pamaldžiai aplankius kapines, bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalbėjus Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Visuotinių atlaidų mirusiems taip pat gali melsti sergantieji, seni žmonės bei visi kiti, kurie dėl pandemijos sąlygomis įvestų apribojimų negali išeiti iš namų. Atlaidams gauti jie privalo sukalbėti Vėlinių valandų liturgijos Rytmetinę arba Vakarinę, arba Rožinį, arba Dievo Gailestingumo vainikėlį, arba kitas maldas už mirusius, vienydamiesi su visais tikinčiaisiais, atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę, kai tik galės, įvykdyti įprastines atlaidų sąlygas.

 

 

Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos informacija

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės