Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2022-02-08 Šv. Mišios už pirmąjį, kovose su bolševikais, žuvusį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį

„Tu palaikai savo ištikimos meilės sandorą

 su savo tarnais,

kurie yra tau ištikimi visa širdimi.“

1 Kar 8.26

 

 Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos klebonas visus kvietė vasario 8 d. į Šv. Mišias už pirmąjį kovose su bolševikais žuvusį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį. Po Šv. Mišių parapijos klebonas kartu su maldininkais vyko į Povilo Lukšio žūties vietą Taučiūnuose ir prie jo kapo Dotnuvos gatvės kapinėse.

 

Nuotrauka Genovaitės Matusevičienės

 

Šią dieną parapijos klebonas Šventosiose Mišiose ypatingai sveikino Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą švenčiančią vardo dieną.

Šventosiose Mišiose Šventąjį Raštą skaitė Motinų maldoje judėjimo vadovė Genovaitė Matusevičienė; visuotinę maldą ir atnašas komentavo Motinų maldoje judėjimo narė, tautos švenčių maldų kūrėja, patriotiškumo parapijoje puoselėtoja Irena Stanislauskienė.

Melstis į Šventąsias Mišias rinkosi visų parapijos maldos grupių maldininkai.

 

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės

 

Homilijos metu parapijos klebonas kalbėjo, kad labiau nei kas kitas, Jėzus suvokė žmonijos nepajėgumą įvykdyti Dievo įsakymą. Jėzus pats turėjo pasiimti pasaulio nuodėmes ir parodyti, kad Dievo teisumas tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Tačiau žinodamas fariziejų širdis Jėzus matė, kad jų pagarba Dievui buvo veikiau išorinė nei vidinė. Jų troškimas pasiekti savo tikslų užstojo atsidavimą Dievui. Jėzus norėjo jiems apreikšti Dangaus Tėvo mylinčią širdį, teisingumo, meilės ir nuolankumo širdį. Jis juos ketino pamokyti vidinės, nuolankios ir pasitikinčios širdies švaros vietoj išorinės.

Jėzus trokšta, kad mes išgirstume Jo Dvasios balsą, skatinantį gyventi laive. Jėzus moko, kad pažintume begalinę Dangaus Tėvo meilę. Kai to mokomės, galime tapti Dievo tarnais ir Jo žmonėmis.

Prie altoriaus palaiminimui buvo atneštos gėlės ir žvakelės nuo Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus, nuo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopos. Maldomis, gėlėmis ir žvakelėmis išreiškiamas dėkingumas visiems Lietuvos savanoriams, visiems laisvės šaukliams, savo gyvybės kaina parodžiusiems mums kelią į laisvę ir nepriklausomybę.

Pabaigoje Šventųjų Mišių buvo sugiedotas Lietuvos himnas.

Po Šventųjų Mišių parapijos klebonas kartu su susirinkusiais maldininkais vyko į Dotnuvos gatvės kapines, kur parapijos klebonui pakvietus, buvo sugiedota „Viešpaties angelo malda“.

Povilas Lukšys žuvo 1919 metų vasario 8 dieną, kai kuriais šaltiniais, vasario 9, Taučiūnų kaime netoli Kėdainių, kai žvalgybos metu įvyko susišaudymas su puolančia bolševikų armija.

Po mirties Povilas Lukšys apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Kario žūties vietoje pastatytas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio sukurtas paminklas, savo forma primenantis savanorių ženklą. Šis paminklas tapo vienu svarbiausiu Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simboliu.

Taučiūnuose, Povilo Lukšio žūties vietoje, parapijos klebonas labai gražiai susiejo stovintį paminklą su tautos istorija. „Šis paminklas - tai tarsi tautos Šventasis Raštas, kuriame galime skaityti tautos istoriją, pritaikyti ją šiandien ir mokytis ateities kartoms“...

Toliau parapijos klebono pakviesta,- giliomis, širdį veriančiomis mintimis dalinosi Irena Stanislauskienė.

Padėjus gėles ir žvakeles buvo sugiedota giesmė „Marija, Marija“.

Dotnuvos gatvės kapinėse ir Taučiūnuose, prie Povilo Lukšio žūties vietoje pastatyto paminklo, giesmėms vadovavo Kėdainių Šv. kankinio Jurgio bažnyčios ilgametė choristė Laimutė Jackevičienė.

 

Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos