Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2022-07-09 Piligriminė kelionė į Žemaičių Kalvarijos atlaidus

„...Visa žemė pilna jo šlovės!“

(Iz 6.3)

 

Šiais metais Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose meldžiamasi už taiką pasaulyje bei paminimas Lietuvos Katalikų Kronikos 50-metis.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas džiaugsmingai palaimino parapijiečių troškimą vykti į piligriminę kelionę, į Žemaičių Kalvarijos atlaidus tą dieną, kada bus meldžiama įkvėpimo menininkams bei kultūros skleidėjams ir drąsos jaunimui krikščioniškojo tikėjimo dvasioje kurti ateitį.

Piligrimų kelionė autobusu, trukusi tris valandas, tiesiog sutirpo pavedus ją Viešpačiui. Kelionės pradžioje maldininkai giesmėmis kviesdami Šventąją Dvasią iš „konduktorės“ Gitanos „nusipirko saldžius kelionės bilietus“ kelionei, kurios metu skaitė tos dienos Šventąjį Raštą, prisiminė savo draugus šventuosius globėjus, atliko sąžinės sąskaitas ir prisiminė visa tai, ko reikia, kad vertai pelnyti atlaidus; apžvelgė sakramentų ir sakramentalijų svarbą gyvenime ir džiaugsmingai šlovino Viešpatį giesmėmis. Kalbėjosi ne tik apie asmeninės maldos svarbą, bet ir pasidalinę grupelėse meldėsi vieni už kitus, nepamiršdami tų, kurie nors labai norėjo, negalėjo keliauti kartu. Meldėsi už tuos, kurie prašė pasimelsti ištikus didelėms nelaimėms, išgyvenantys nepakeliamas darbų naštas ir išlydintys pas Viešpatį savo brangius artimuosius...

 

 

Per tris dešimtis Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos maldininkų atstovaujančių visoms parapijos maldos grupėms, atvykę į Žemaičių Kalvariją pirmiausiai sustojo  šalia Švč. M. Marijos Apsilankymo Bazilikos popiežiaus šv. Jono Pauliaus II-ojo bendrai nuotraukai, tarsi graži vieninga šeima. Išties dauguma mūsų parapijos piligrimų ir vyko šeimomis. Trylika jaunuolių, kartu su savo linksmais tėvais ar seneliais, kurie yra nuostabūs pavyzdžiai mums ir pasauliui. Parapijos senolių džiaugsmas, kurį jie spinduliuoja, rodo, kad juose gyvena Šventoji Dvasia. Tai vienas galingiausių evangelizavimo būdų. Dėkojame kartu keliavusiam fotografui Gediminui Karlai, kurio nuotraukomis džiaugiamės liudydami savo tikėjimo darbus ir garsindami parapijos vardą.

Piligrimai dėkoja Dievui už padovanotą gražų orą. Kaip Viešpaties buvimo kartu ženklas, lijęs lietus liovėsi tik įvažiavus į Žemaičių Kalvariją... Tarsi įsiveržusi Šventoji Dvasia atnešė visiems ramybę ir džiaugsmą. Tas džiaugsmas kyla iš mūsų santykio su Dievu, glaudaus ryšio su Juo ir žinojimo, kad ir kas benutiktų, Jis yra šalia ir mūsų neapleidžia.

 

 

Bazilikoje į nusidriekusias eiles prie klausyklų įsiliejo ir mūsų parapijos piligrimai.

Šią dieną 12 valandos Šventosioms Mišioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila ir tarė homilijos žodį. Per Petrines vyskupas Rimantas šventė savo sidabrinį vyskupystės jubiliejų. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius  susirinkusius į Baziliką maldininkus prie stebuklingo Krikščioniškų Šeimų Karalienės paveikslo, pakvietė audringais aplodismentais pasveikinti vyskupą Rimantą Norvilą.

 

 

Po Šv. Mišių maldininkai procesija iškeliavo į Kalvarijos Kalnus, o sugrįžę meldėsi liepos mėnesio šventojo Tėvo popiežiaus Pranciškaus intencija ir giedojo piligrimų himnu tapusią giesmę „Marijos vardas“.

 

 

Visai šalia Žemaičių Kalvarijos yra Platelių miestelis. Tad kelionė į namus, pelnius atlaidus, buvo dar labiau džiaugsminga. Prie ežero buvo prisiminta vaikystė, plukdant pačių pasigamintus popierinius laivelius. Choristė Teresėlė visus pakvietė sugiedoti parapijiečių pamėgtą giesmę, „Viešpats pakrantėj stovėjo“. Pasidžiaugus nuostabia Viešpaties kūrinija, prisipaveikslavus gražių nuotraukų, leistasi namolio. Grįžtantis autobusas buvo sklidinas dainų ir nuoširdaus pasidalinimo kelionei įsidėtu maistu...

Išlipantys iš autobuso, pelniusieji atlaidus, iš „konduktorės“ Gitanos gavo „saldžius kelionės užbaigimo bilietus“.

 

 

Nuoširdžiausios padėkos Kėdainių rajono savivaldybei už piligriminei kelionei skirtą autobusą.

 

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

 parengta katechetės Genovaitės Matusevičienės

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės ir Gedimino Karlos