„Galiausiai, broliai, džiaukitės,

tobulinkitės, vienas kitą guoskite,

būkite vieningi, taikiai gyvenkite,

ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.“

(2 Kor13.11)

Birželio 4-ąją, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje Švenčiant Švenčiausios Trejybės atlaidus, meldėmės už gyvus ir mirusius tėčius. Meldėmės ir už savo parapijos kleboną, visos parapijos dvasios Tėtį, kuris yra tarsi „Gerasis ganytojas“,  ganantis  savo avis ir besirūpinatis kiekvieną jų nuvesti pas Jėzų.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas homilijos metu kalbėjo apie Trisasmenį Dievą, kuris egzistuoja meilės santykyje ir Meile nori su mumis dalytis. Dievas mus sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą, tad mums santykis su kitu yra esminis dalykas. Jėzaus įsakymas mylėti Dievą ir vienas kitą reiškia Jo norą, kad mes būtume viena. Ir taip pasaulis gautų neaprėpiamą skaičių Dievo meilės kopijų. Šią didžios iškilmės dieną, tegu Dievo meilė tampa mums sava. Teįkvepia ji atleisti mus tiems, kurie mus įskaudino, teparagina tarti malonų žodį, ištiesti laiminančią ranką, pasirūpinti stokojančiu. Teišdildo ji susiskaldymus mūsų šeimose. Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, padėk mums visiems apsivilkti meile.

Kreipėmės į Švč. Mergelę Mariją ir prašėme, kad ji mums padėtų gyventi Bažnyčioje kaip namuose, kupinuose šeimyniškos meilės, Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios garbei.

Šventųjų Mišių pabaigoje buvo palaiminti susirinkę tėčiai.

Katalikų Bažnyčia aktyviai palaikė tėvystės pagerbimo paprotį per šv. Juozapą nuo pat penkioliktojo amžiaus pradžios, tad dar ir šiandien tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Portugalija, Kroatija, Lichtenšteinas Tėvo diena švenčiama kovo 19-ąją. Ši tradicija atsispindi ir senuosiuose pastarųjų šalių sveikinimo Tėvo dienos proga atvirukuose, labai primenančiuose „abrozdėlius“, kuriuose vaizduojamas šv. Juozapas su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų.

Daugiausia pasaulio šalių, beveik 90, Tėvo dieną mini trečiajį birželio sekmadienį. Tai – ir Jungtinė Karalystė, ir Airija, Prancūzija, Malta, Nyderlandai, Čekija, Slovakija, Graikija, Vengrija, Kanada, Argentina, Meksika, Peru, Indija ir daugelis kitų. Be abejo, ir Jungtinės Amerikos Valstijos – moderniosios Tėvo dienos gimtinė.

O štai Tėvo dienai tarpukario Lietuvoje įsitvirtinti sekėsi sunkiau. Viena knygos „Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje“ (2016) autorių I. Šidiškienė rašo, kad, nors Tėvo dienos svarba buvo suvokta dar tarpukariu ir ją intensyviai propagavo bei rengė katalikiškos organizacijos, ši šventė neišpopuliarėjo. I. Šidiškienė cituoja ištrauką iš 1938 m. laikraščio „Darbininkas“, kur skaitytojai agituojami pagerbti tėvus: „Tėvo diena pas mus įvesti rūpinamasi jau antri metai, bet dar labai mažai kur ji tepaminėta. Pradžioje norėta įvesti pirmų sekmadienį birželio, bet dabar Tėvo dienai skiriamas paskutinis sekmadienis rugsėjo. Atrodo patogus laikas: praėję didieji ūkio darbai, galima kiek laivuiau atsikvėpti, giliau į save atsižvelgti.“

Tačiau nepaisant „patogaus laiko“ tarpukario Lietuvoje Tėvo diena „neprilipo“ ir netapo oficialia švente kaip kad Motinos diena.

Vyriausybė Tėvo dienos, kaip valstybinės šventės, paskelbimo klausimu norėjo pareikšti savo nuomonę 2007 m. vasarį, tačiau jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės, nes, pasirodo, Finansų ministerijai nepatiko papildomų šventinių dienų idėja, net jei jos sutampa su savaitgaliais, kadangi šventinę dieną valstybės biudžetas praranda dalį pajamų. Galiausiai Tėvo diena buvo pripažinta valstybine švente tik 2009 metais, taigi beveik dvidešimčia metų vėliau nei Motinos diena.

Kodėl Lietuvoje Tėvo dienai buvo pasirinktas pirmasis birželio sekmadienis, nėra aišku. Galbūt nusižiūrėjus į JAV, kur Motinos diena taip pat švenčiama gegužę, o tėvo – birželį.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos