Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
Ketvirtoji advento savaitė

Advento vainike uždegėme ketvirtąją advento žvakę. Ant slenksčio Šv. Kalėdos. Šiais metais jos kitokios ir laukimas kitoks. Ateina suvokimas, kad turime keistis. Tai galimybė atmesti visą kas nereikšminga ir nereikalinga, neieškoti blizgučių, taupyti laiką, jo nešvaistyti, pristabdyti save.

Sprendžiame artumo, pasiilgimo, šeimos tradicijos dilemą, kada negali savo brangaus ir artimo žmogaus apkabinti, priglausti prie krūtinės, kartu susėsti prie Kūčių stalo, dalintis Kalėdaičiu. Nuotolis ne visada atitolina, kartais jis kviečia žmones dar labiau branginti vieniems kitus ir jausti buvimą šalia, kaip tada, kada dar nebuvo pandemijos.

Šiuo sunkiu pandemijos laiku labai svarbu atsigręžti į Tą, kurio laukiame, pasitikėti Juo – Jėzumi Kristumi. Tereikia būti kantriems ir pasitikėti Dievu taip, kaip Juo pasitikėjo Švč. Mergelė Marija.

Bažnyčiose pritilo varpai kviečiantys žmones, bet galime melstis šeimose. Gražu, kada vaikai pakviečia tėvus bendrai maldai, išsako maldų intencijas, o jos apimančios ne vien šeimą, bet ir pandemijos sudrebintus visus pasaulio žmones.

Mūsų bažnyčioje Caritas toliau tęsia akciją „Gerumas mus vienija“. Surinkę negendančių maisto produktų ir bažnyčios paaukotų Kalėdaičių juos padovanojo Kėdainių bendruomenės socialinio centro nakvynės namų gyventojams.

Kaip niekada reikalinga dvasinė pagalba artimui, kurio visa šeima ligos patale ir nėra kam pasiguosti, paklausti su kuo pasitarti. Šalia maldos už ligonius „Marijos legiono“ maldininkės Virgilija Bobinienė, Onutė Bučinskienė ir kitos teikia kasdienę nuotolinę paramą: paskambina ligonių šeimoms, paklausia, pataria, paguodžia ir palaiko jiems sunkią valandą. Tą patį daro „Motinos maldoje“ ir kitos bažnyčios maldų grupės. Taip pat jungiamės maldai už sergančius kunigus ir visus pasaulio žmones paliestus ligos.

Trečiadienį visi prigesinome šviesas nulenkdami galvas maldoje ir atiduodami pagarbą išėjusiems. Tą akimirką ko gero kiekvienas pajautėme būties trapumą. Žmogaus gyvenimas tarsi žvakės liepsna, kurią gali užpusti net mažiausias vėjo gusis.

Išaušus Šv. Kalėdų rytui tikinčiųjų širdys giedos „Sveikas, Jėzau gimusis ...“. Dėkosime, kad sulaukėme, kad esame.

 

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės